Spalvų teorijos žinios yra nepaprastai svarbios visiems makiažo meistrams ir entuziastams. Spalvų teorija apima daugybę krypčių ir gali tapti labai sudėtinga. Šiame įraše norėtume pristatyti svarbiasiaus šios teorijos dalis, kurias būtina žinoti.

Spalvų modeliai

Visų pirma, svarbu paminėti, kad esame skirtingų spalvų modelių, priklausomai nuo terpės, kurioje spalva yra naudojama. Šiuo atveju, kalbame apie RGB (angl. RYB)modelį, t.y. Raudonos, Geltonos ir Mėlynos, dažniausiai naudojamos kūrėjų dirbančių su dekoratyvine kosmetika arba dažais. Galbūt esate girdėję ir apie ŽPG (angl. CMY) modelį – Žydra, Purpurinė ir Geltona. Prie jo pridėjus šviesumą/tamsumą koreguojantį parametrą „key“ gaunamas CMYK modelis (Juoda, liet. ŽPGJ), kuris yra naudojamas grafikoje ir spaudoje, o RGB modelis naudojamas elektronikoje, skaitmeninėse medijose – televizijoje, fotografijoje ir kompiuteriuose. Pagrindinis šių dviejų modelių skirtumas - RGB modelyje mes žiūrime į fizinę spalvą – objekto ar gyvo būtybės – kažką, ką galime paliesti, pavyzdžiui, kaip veidą ar obuolį. Tai yra substraktyvus metodas. Kitos spalvos kuriamos remiantis tuo, ko negalime paliesti: šviesa, vaivorykšte, atspindžiais, spalvotais skaitmeniniais vaizdais ekranuose. Tai vadinama adityviu metodu. Dėl šios priežasties spalvos gali atrodyti skirtingai ir būtent todėl spalvos grime ar makiaže, kitos fizinės spalvos atrodo skirtingai, nuo to kaip mes jas matome plika akimi.

Spalvų ratas

Taigi, pradėkime nuo fundamentalios sistemos, kuria paremtas substraktyvus spalvų maišymo metodas. Spalvų ratą 1666 metais sukūrė Izaokas Niutonas ir išplėtojo iki dabartinio pavidalo.



Spalvų ratą sudaro 12 spalvų arba atspalvių, kuriame jos išdėstytos taip, kad būtų aiškiai matoma kaip jos sąveikauja tarpusavyje. Tai iliustruoja spalvų teoriją. Ratas yra priemonė padedanti suprasti spalvų sąveiką ir kaip jas mato žmogaus akis, o tai labai svarbus atliekant makiažą. Spalvų rate, visų pirma, išdėstytos pirminės spalvos, kad jų sąveika būtų aiškiai matoma bei papildomos spalvos ir atspalviai, kurie užpildo tarpą tarp jų.

Spalvų terminologija

Visų pirma, paaiškinkime pagrindines sąvokas.
SPALVĄ apibrėžia trys charakteristikos TONAS, ŠVIESIS & SODRIS. TONASyra grynoji spalva, kuri matoma rate, įskaitant pirmines, antrines ir tretines spalvas.
ŠVIESIS santykinis spalvos šviesumas arba tamsumas. (Kitaip žinomas, kaip pilkų tonų skalė, bet apie tai kiek vėliau).
SOTIS yra spalvos sodrumas. Jis priklauso nuo to, kiek ryški ar blyški atrodo spalva.
Turėdami tai omenyje, panagrinėkime kaip klasifikuojamos spalvos ir atspalviai.

Spalvų kombinacijos

1. PIRMINĖSSpalvos, kurių negalima išgauti maišant kitas spalvas. Šiuo atveju, tai yra raudona, geltona ir mėlyna.

2. ANTRINĖS spalvos arba atspalviai išgaunami maišant dvi pirmines spalvas. Tai yra oranžinė (sumaišius raudoną ir geltoną), violetinė (sumaišius mėlyną ir raudoną) ir žalia (sumaišius geltoną ir mėlyną).

3. TRETINĖSspalvos arba atspalviai išgaunami maišant pirminius ir antrinius atspalvius arba spalvas. Tai yra raudonai oranžinė, geltonai oranžinė, geltonai žalia, mėlynai žalia, mėlynai violetinė, raudonai violetinė.

Pirminės, antrinės ir tretinės spalvos sudaro 12 spalvų rato spalvų



4. PAPILDANČIOS spalvos yra tos, kurias sumaišius jos viena kitą neutralizuoja ir taip sukuriamas atspalvis pilkų tonų skalėje. Jos dar vadinamos „priešingomis spalvomis“ arba „koregujančiomis spalvomis“ ir jos visuomet išsidėsčiusios viena priešais kitą spalvų rate.

5. ANALOGINĖS spalvos yra trijų spalvų, išsidėsčiusių viena šalia kitos grupė, kurią sudaro pirminė, antrinė ir tretinė spalva ar atspalvis.

Munsellio sistema

Čia viskas pasidaro įdomu. Visi dailininkai žino, kokios svarbios yra juoda ir balta. Bet dabar mūsų nagrinėjamuose pavyzdžiuose jų nėra. Hipotetiškai apverskime spalvų ratą horizontaliai ir panagrinėkime jį kitu lygmeniu.

Įsivaizduokime spalvų ratą kaip rutulį besisukantį ant ašies.



Balta spalva yra rutulio viršuje, o juoda apačioje. Sumaišius juodą ir baltą, gautume pilką. Dėl to pilka yra išsidėsčiusi rutulio centre. Tokiu būdu mes galime sukurti skirtingas spalvas ir įvairaus intensyvumo jų atspalvius.



ŠVIESINIMAS – įmaišę skirtingo intensyvumo baltos spalvos, spalvą ar atspalvį pašviesinsime.


Tamsinimas– įmaišę skirtingo intensyvumo juodos spalvos, spalvą ar atspalvį patamsinsime.


Atspalvis – įmaišę pilkos spalvos, spalvą ar atspalvį paversime blyškesniu.

Odos atspalvis, potonis ir gymis

Turėdami visą šią informacija ir prieš pereidami prie spalvų teorijos taikymo makiaže ir grime, detaliau panagrinėkime spalvų klasifikaciją.



Spalvas skirstome į šiltas ir šaltas, pagal tai kaip jas matome, suvokiame. Šaltos spalvos ir atspalviai sudaryti iš trumpesnių bangų ir paprastai mes jas suvokiame kaip raminančias ir švelnesnes. Šiltas spalvas ir atspalvius sudaro ilgesnės bangos, kurios ryškiau matomos erdvėje, dėl to mes jas suvokiame kaip intensyvesnes ir stimuliuojančias.

Kaip visą tai siejasi su makiažu?

Pradėkime nuo spalvų odoje.

ODOS ATSPALVIS dar vadinamas GYMIU yra spalva matoma odos paviršiuje. Ją nesunku pastebėti, nes ji dominuojanti. Iš esmės, ji daugiausiai priklauso nuo melanino kiekio odoje. Melaninas yra tamsus pigmentas, nuo kurio priklauso ar mūsų plaukų, akių ir odos atspalvis bus tamsus, ar šviesus.

Be abejo, dar yra POTONIS. Atpažįstant odos atspalvius ir juos derinant, daugeliui potoniai įneša painiavos. Potoniai yra subtilūs ne taip ryškiai matomi tonai po odos paviršiumi. Jie nesikeičia net veikiami tokių išorės veiksnių kaip apšvietimas ar įdegis.

Vienas lengviausių būdų nustatyti odos potonius yra pažvelgti į venas riešų vidinėse pusėse. Matomos spalvos ir atspalviai padės nustatyti odos potonius.

Mėlyna arba violetinė – ŠALTAS POTONIS
Mėlynai žalia arba tiek žalia, tiek mėlyna – NEUTRALUS POTONIS
Žalia arba žalsva – ŠILTAS POTONIS

Spalvų korekcija

Vyrauja paplitęs neteisingas įsitikinimas, kad šviesesnės odos potonis yra šaltas, o tamsesnės odos - šiltas. Tai netiesa. Yra žmonių, kurių oda tamsi, o potonis šaltas ir atvirkščiai. Dėl šios priežasties, kartais atrodo, kad makiažo pagrindas buvo parinktas teisingai, bet juo padengus odą ši atrodo pilka, pelenų atspalvio, gelsva ar tiesiog per šilta. Tai reiškia, kad pagrindas nebuvo priderintas prie potonio. Taigi, visuomet įsitikinkite, kad tinkamai nustatėte potonį.

Remiantis spalvų ratu, visi odos atspalviai išsidėsto tarp geltonai oranžinės ir raudonos. Šalti odos potoniai dažniausiai yra raudonai violetinio atspalvio. Šilti odos potoniai yra gelsvesni. Tamsūs odos atspalviai ir kontūrai (shadows) bus išsidėstę prie tamsėjančių atspalvių „shades section“, o švieseni odos atpalviai ir šviesinimui skirti atspalviai (tint)– prie šviesėjančių -„tint section“. Odos tonai taip būna skirtingo ryškumo, todėl juos gali rasti atspalvių ir spalvų skiltyje, bet visuomet tarp geltonai oranžinės ir raudonos.



Makiažo industrijoje yra įprasta pasitelkti neutralizuojančias spalvas, kai reikia išlyginti veido ar kūno odos spalvą. Jų prireikia maskuojanti tamsius ratilus po akimis, mėlynes, hiperpigmentaciją, baltmę, rožinę – bet kokius odos atspalvio netolygumus. Dėl to labai svarbu gerai išmanyti spalvų teoriją, ypač papildančias spalvas. Jau kalbėjome apie tai, kaip papildančios spalvos neutralizuoja viena kitą, taigi taikant šią teoriją galima atlikti spalvų korekciją.



Čia matote spalvų ratą ir CONCEALER CIRCLE „Neutralizer“ (Maskuoklių ratą). Pamatysite, kad kiekvieną spalvą, kurios gali prireikti maskuojant spalvinius netolygumus, galima rasti rate. Taip pat neutralizuojantį atspalvį, kurio pagalba galima koreguoti papildančios spalvos intensyvumą. Reikiamą papildančios spalvos intensyvumą nustatyti galima tik individualiai, nustačius odos potonį.

Šviesa ir apšvietimas

Kai kalbame apie makiažą, šviesa yra svarbus spalvų teorijos elementas, turintis įtakos odos išvaizdai ar ji būtų su ar be makiažo. Šviesa yra vienas esminių elementų, į kuriuos reikia atsižvelgti, kai spalvas dengiame ant veido. Šviesa gali turėti įtakos spalvos suvokimui.



Dėl šio šviesos sugėrimo ir atsispindėjimo skirtingomis kryptimis, oda spindi ir atrodo tarsi pusiau permatoma.



Kai bandome maskuoti, dažnai renkamės maskuoklius, kuriuose gausu pigmentų. Dėl to makiažas gali atrodyti labiau nepermatomas, nei oda atrodo natūraliai, o padengus pudra, šviesa ima visiškai atsispindėti nuo veido ir makiažas atrodo dirbtinai. Taip prarandame natūraliai atrodančio kamufliažo arba natūralios korekcijos iliuziją.

Klausimas: ką daryti, kad to išvengtume?
Atsakymas: taikyti spalvų teoriją.

Kamufliazinės korekcijos įvaldymas

Kartais koreguojant pigmentaciją patariama pradėti nuo papildančios spalvos, ją užfiksuoti pudra ir tuomet pridėti odos atspalvio. Tačiau svarbu suprasti, kad maskavimui ne visuomet reikės papildančiosios spalvos jos gryniausiame pavidale. Tai ypač priklauso ir nuo vietos, kuri bus maskuojama. Dengimas storu sluoksniu ant plonos odos neduos geriausių rezultatų, o atvirkščiai – makiažas atrodys tarsi kaukė, su pastebimomis linijomis ir atrodys nenatūraliai. Nepastebimas maskavimas bus nepavykęs. Dėl šios priežasties, jei norite, kad odos paviršius atrodytų natūraliai, priemones denkite kuo plonesniais sluoksniais.

Pažiūrėkime į kelis tamsių ratilų po akimis pavyzdžius. Pastebėsite, kad paakių atspalvis visuomet tamsesnis už odos, tačiau kiekviename pavyzdyje yra skirtingas. Dėl to, kiekvienu atveju reikės skirtingo papildančios spalvos intensyvumo.

Čia pasitarnauja spalvų teorijos žinios ir gebėjimas jas taikyti praktikoje. Maišant papildančias spalvas su neutralizuojančiomis spalvomis bei pasirinkus odos potoniams artimus atspalvius, galima sėkmingai koreguoti spalvinius netolygumus, be to korekcijai prireiks mažiau sluoksnių.

Spalvų korekcijos užduotis – Laikas pasitikrinti įgūdžius!

Spalvų nustatymas iš nuotraukos ekrane ne visuomet būna tikslus, tačiau skirkite šiek tiek laiko ir panagrinėkite šias nuotraukas. Pagalvokite, kurias spalvas iš maskuoklių Concealer Circle Neutralizer paletės maišytumėte ir kokiomis dalimis, norėdami neutralizuoti pigmentaciją, bet siekdami, kad oda atrodytų kuo natūraliau.

Rezultatų analizė

Išvados: pirmojoje nuotraukoje odos atspalvis yra neutralus, o potonis šaltas. Tamsūs ratilai yra melsvi su žalios atspalviais.



Taigi, rinkdamiesi papildančias spalvas, mes rinksimės didžiausią ryškiai oranžinės (bright orange, X30) koncentraciją, norėdami neutralizuoti mėlyną spalvą ir apylygėmis dalimis maišysime su šviesinančia spalva (highlighter, X406), kad ši būtų kuo artimesnė natūraliam odos atspalviui. Šiek tiek raudonos (red, X32) padės neutralizuoti žalius potonius. Šis derinys užmaskuos tamsius paakius, o oda aplink akis atrodys natūraliai.

Antrojoje nuotraukoje matome, kad odos atspalvis yra geltonas, o potonis šiltas. Tamsūs ratilai yra melsvai žali.



Iš papildančių spalvų renkamės šviesinančią (highlighter, X406), didžiausią koncentraciją. Oda neturėtų įgauti per daug šiltų atspalvių. Lygiomis dalimis maišome neutralizuojančią geltoną X (X yellow neutralizer) ir ryškiai oranžinę (bright orange X30), siekdami išgauti artimiausią odai atspalvį ir X30 norėdami pakoreguoti tamsią pigmentaciją. Šis derinys užmaskuos tamsius paakius, o oda aplink akis atrodys natūraliai.

Iš trečiosios nuotraukos galime nustatyti, kad odos atspalvis rausvesnis su šaltais potoniais. Tamsūs ratilai daugiausiai yra mėlynai violetinių potonių.



Rinkdamiesi papildančias spalvas, imame didžiausią šviesinančios spalvos (highlighter X406) koncentraciją, nes oda neturi įgauti per daug šiltų atspalvių. Įmaišome mažesnį raudonos (red, X32) kiekį ir šiek tiek ryškiai oražinės (bright orange, X30), siekdami išgauti artimiausią odai atspalvį. Šis derinys užmaskuos tamsius paakius, o oda aplink akis atrodys natūraliai.

Taikydami šią teoriją, užmaskuosite bet kokią odos pigmentaciją. Tereikia tinkamai nustatyti odos atspalvį ir potonį, atsižvelgiant į papildančias spalvas rate.

Spalvos temperatūra

Šis pavyzdys demonstruoja skirtumus tarp šaltos natūralios šviesos ir šiltos dirbtinės šviesos. Originali nuotrauka buvo padaryta su 4200K blykste. Kai apšvietimas šaltesnis, jame atsiranda daugiau mėlynos šviesos, kuri neutralizuoja šiltesnius odos, makiažo ar grimo atspalvius. Iš spalvų teorijos žinome, kad mėlyni atspalviai yra papildantys geltonai oranžinius, taigi juos neutralizuoja. Dėl šios priežasties spalvos atrodo ryškesnės ir griežtesnės, o be šiltų tonų atsvaros gali atrodyti nepatraukliai. Dėl šios priežasties šiltoje žvakių šviesoje veidas atrodo patraukliau.

Jei turite galimybę, patariame visuomet atlikti makiažą natūralioje dienos šviesoje. Dienos šviesoje aiškiai matomas visas spalvų spektras, šviesa pasiskirsto tolygiai, taigi puikiai matysite, kaip iš tiesų atrodo makiažas. Aiškiai matysite ar esama atspalvių neatitikimų bei dengimo netolygumų. Tiksliau galėsite parinkti tinkamą kontūro, šešėlių ir spalvų intensyvumą, o dienos šviesoje atliktas makiažas atrodys nepriekaištingai bet kokioje šviesoje. Mokantis spalvų teorijos reikia įsidėmėti nemažai dalykų, tačiau šios žinios yra būtinos norint įvaldyti makiažo ir grimo meną. Įgudimas daro meistru.